Namuose

2 Kategorija. Šios kategorijos skystis yra aprašomas kaip vanduo, turintis taršų, galinčių sukelti ligą ar diskomfortą išgėrus. Jo šaltiniai gali būti vanduo išbėgęs iš trūkusios indaplovės ar skalbyklės žarnos, vanduo iš vandentiekio nuotekų sistemos, WC sistemos su šiek tiek šlapimo (bet be išmatų). Po 48 valandų antros kategorijos vanduo gali tapti trečiosios.

3 Kategorija. Tai baisiausios kategorijos ir nešvariausias vanduo. Išgėrus, jis gali sukelti stiprius ilgalaikius negalavimus ir netgi mirtį. Šios kategorijos šaltiniai gali būti vandens valymo įrenginių vanduo, upių potvynių vanduo, WC ir kanalizacijos vanduo su išmatomis, ilgai stovintis vanduo patalpoje, kuriame pradėjo veistis bakterijos.

Pirmosios kategorijos vandens žalos, kaip taisyklė lengvai suvaldomos. Atlikus antrosios kategorijos vandens žalų šalinimo darbus, rekomenduotina patalpos paviršius, turėjusius kontaktą su vandeniu, dezinfekuoti. Taip pat atlikti oro ozonavimą arba HEPA filtraciją, tam, kad pašalinti galimus bakterijų ar pelėsio sporų likučius bei nemalonius kvapus patalpoje. Po trečiosios kategorijos žalos, šiuos darbus atlikti yra privaloma. Šiuo atveju, praktiškai visada grindų dangos turi būti pašalintos iš būsto ir pakeisto naujomis. Esant antros ir trečios kategorijos vandens atsiradimui patalpoje, apribokite vaikų bei asmenų, sergančių astma ar kvėpavimo takų ligomis bei asmenų, su nusilpusia imunine sistema buvimą joje.

Atsitikus bet kuriai vandens žalai, svarbu iš pat pradžių, esant galimybei, nustatyti ir sustabdyti tolimesnį vandens patekimą į patalpą, esant pavojui-atjungti elektros srovę namuose. Jei negalite to atlikti patys-nedelsdami kreipkitės į avarinę tarnybą ar namo administratorių. Jei patalpoje būti saugu, pasistenkite apsaugoti savo turtą nuo tolimesnės žalos: jei galite išneškite baldus ir kitas vertybes, kurias gali paveikti drėgmė (kad ir vertingi paveikslai, spaudiniai, elektronikos prietaisai, etc.) į sausas patalpas. Jei baldų kojelės neapsemtos ir jos stovi pvz. ant šlapio kilimo-pakiškite po jomis kelis kartus sulenktos folijos gabaliukų. Taip išvengsite medinių baldų detalių išbrinkimo bei kiliminės dangos nusidažymo nuo jų. Toliau kreipkitės į savo draudimo bendrovę (jei jos nėra, tada nesikreipkite) ir į specialistus, tokius kaip SAUSA, kurie galės padėti įvertinti žalos padarinius ir kokybiškai juos pašalinti. Nedelskite. Pelėsio ir grybelio sporų yra visame aplinkiniame ore. Turbūt tik operacinėse ir kitose didelio sterilumo reikalaujančiose patalpose jų kiekis yra sumažintas, bet standartinėje aplinkoje jų yra tikrai daug. Esant tinkamoms sąlygoms užtenka 36 valandų, kad pelėsio sporos nusėstų ant patalpos paviršiaus šiltame, drėgname kampelyje ir susirastų organinio maisto, reikalingo dauginimuisi, kurio, esant dabartinėms „žaliosioms“ apdailos medžiagoms ir technologijoms buityje, yra apstu.

Žinoma, gali kilti pagunda susitvarkyti viską patiems, pradžiai atsidarius langą išvėdinti (o tuo pačiu ir išdžiovinti) patalpą. Patartumėme susilaikyti nuo to ir tuoj pateikime priežastį kodėl.

Vandens garavimą, be kitų faktorių, pagrinde veikia šie: paviršiaus plotas, temperatūra bei vandens kiekis, jau esantis ore, arba, kitaip sakant, santykinis oro drėgnumas. Atidarę langą mes galime įtakoti tik temperatūrą ir oro drėgnumą, bet, ne visada teigiama linkme. Žemiau pateiktoje lentelėje yra pateiktas santykinis oro drėgnumas Vilniuje 2016 metais.

Kaip matyti iš jos, sąlygos lauke labai retai tinkamos tam. Žinoma, tikrai gali būti dienų, kai lauke šilta ir oras sausas, jei dar vėjas gali sukelti šiokį tokį skersvėjį namuose, tada taip, tada tikrai padėsite savo būstui išdžiūti. Bet kiek tokių dienų metuose, o džiovinti reikia pradėrti dabar? Jei yra galimybė, įjungsite šildymą? Bet atidarę langus šildysite orą lauke, tad tai bus paraidžiui išmesti pinigai į orą.  Uždarysite langus, įjungsite šildymą? Bėda ta, kad garuodamas vanduo kaupsis ore iki tam tikros ribos, kai jis nebegalės garuoti ir džiuvimas nebevyks, o drėgmė ims kondensuotis rasos pavidalu šalčiausiose patalpos vietose-dažniausiai kampuose, aplink langus ir lauko duris. Nepamirškite apie antrines žalas. Visų pirma apie pelėsį ir grybelį. Drėgnas, šiltas ir stovintis oras-ideali terpė jam daugintis ir plisti. Antra, šiltas drėgnas oras gali pakenkti jūsų turtui, kurio nepasiekė pirminis avarijos vanduo-paveikslai, elektronika, sienų bei lubų dangalai (dažai, tapetai, etc.,). Taip pat ir elektros instaliacija namuose, kuriai gali pakenkti kontaktų oksidacija, sukelta drėgmės. HVAC ir rekuperacinės sistemos taip pat nėra skirtos drėgmės šalinimui iš patalpų, tad visai tikėtina, kad galite pakenkti ir joms, užnešdami į ortakių ir filtracijos sistemą didelius  pelėsio bei grybelio sporų bei drėgmės kiekius, ko pasėkoje turėsite dar vieną sistemą, reikalingą remontuoti ar valyti. Deja, šiuos darbus greičiausiai gali tekti atlikti savo sąskaita, nes, kaip taisyklė, draudimo kompanijos labai nenoriai kompensuoja nuostolius, išryškėjusius po laiko.

Drėgmės surinkėjų nuoma? Jau geriau, jau žymiai geriau, tik tiek, kad nuomos kompanijoje vargu ar gausite išsamų atsakymą kokį drėgmės surinkėją imti, kur jį statyti, kaip užtikrinti greitą ir efektyvų džiovimą, kaip užtikrinti tinkamą oro cirkuliaciją patalpoje, kaip nustatyti, ar yra džiuvimo progresas ir kaip jį išmatuoti, kaip išdžiovinti sunkiai pasiekiamas vietas (užkampiai, po baldais, kiliminės dangos ir pan.), kaip įsitikinti, kad džiovinimas tikrai įvyko ir nebedžiovinti sausų patalpų veltui eikvojant tiek energetinius resursus tiek pinigus džiovintuvams arba atvirkščiai, nelikti po skubotų išvadų su pusiau išdžiūvusiu būstu, pasmerktu antrinėms žaloms; kaip neperdžiovinti (!) patalpos, taip sukeliant paviršiaus medžiagų susitraukimą ar skilinėjimą, kaip išdžiovinti drėgmę, pakliuvusią į pertvarinių sienų vidų ar jų izoliaciją, kaip išdžiovinti grindis, jei vanduo pakliuvo virš ar po grindyse esančiu izoliacijos sluoksniu…? SAUSA. Mes esame tam, kad Jums neliktų dvejonių dėl to, kad šie ir visi kiti, susiję klausimai būtų išaiškinti, išmatuoti ir tinkamai užfiksuoti. UAB SAUSA-KAI TURI BŪTI SAUSA.

Nuo autoriaus. Turbūt pastebėjote, kad dažnai kalbu apie pelėsio ir grybelio pavojų. Galbūt jų poveikis sveikatai ir organizmo būklei ir nėra taip smarkiai išreikšti, bet šią problemą labai dažnai (tiksliau VISADA) mini straipsniuose apie vandens poveikį gyvenamajai aplinkai avarijos atveju. Buvau sau pažadėjęs neliesti šios temos, bet visgi mano šeima, kad ir netiesiogiai yra su tuo susijusi. Prieš keletą metų vienas iš mano vaikų, būdamas pirmoku susirgo kraujo liga. Sekė ilgas ir vaikui skausmingas gydymo periodas su chemoterapijomis ir transplantacijomis. Dabar viskas tvarkoje, tik tiek, kai atsigulėme ligoninėn, visi gydytojai bandė nustatyti ligos priežastį (deja, ji taip ir liko neatskleista). Pagrindiniai du klausimai buvo apie pelėsį ir apie nesenai buvusius remontus namuose. Deja, nei vieno nei kito nebuvo. Matyt, tai yra svarbu, kokioje aplinkoje mes gyvename ir kaip ją patys galime įtakoti.

Jei bus įdomu, tikrai pamėginsiu atsakyti į klausimus, juolab kad už nugaros tiek mano, tiek užsienio partnerių, dirbančių šioje srityje ne vieną dešimtį metų patirtis.

DŽIOVINIMO ĮRANGA

Taip, kaip kiekvienas būstas unikalus, taip ir kiekvieno jų džiovinimo darbai panašiose situacijose gali pareikalauti skirtingų instrumentų bei sprendimų. Jų pasirinkimą gali apspręsti toki faktoriai:

• Vandens žalos dydis
• Statyboje naudotos medžiagos
• Toleruotinas triukšmo lygis
• Priėjimas prie drėgnų vietų
• Energijos kaštai
• Tuščia ar gyvenama patalpa

Atsižvelgdamas į šiuos ir kitus faktorius, mūsų technikas padės išsirinkti tinkamiausią variantą.

Trumpai apžvelgsime etapus, pro kuriuos reikės praeiti po vandens sukeltos avarijos:

• Vandens išpumpavimas. Esant didesniam vandens kiekiui patalpoje, jį būtina išpumpuoti panardinamais siurbliais. Po šio darbo, kaip taisyklė, ant grindų lieka apie 2 mm vandens, kurį galima pašalinti drėgno siurbimo pramoniniais siurbliais. Nemėginkite to daryti buitinio siurblio pagalba. Taip pat, stovėdami vandenyje nelieskite elektrinių prietaisų, įjungtų į lizdą.
• Drėgmės įvertinimas. Po to, kai vanduo išpumpuotas, galima įvertinti jo išplitimo arealą patalpose. Šio etapo metu naudojami drėgmės matavimo prietaisai, tame tarpe, esant reikalui ir termovizoriai. Šio etapo metu užfiksuojama vandens išplitimas bei numatomi galimi paruošiamieji darbai, patikrinama, ar nėra užsilikusio stovinčio vandens po dangomis ar konstrukcijų viduje.Mes naudojame tik specializuotus, visame pasaulyje pripažįstamų ir naudojamų gamintojų TRAMEX, GE PROTIMETER, FLIR drėgmes nustatymo, matavimo ir įvertinimo įrangą.
• Paruošiamieji darbai gali apimti grindų dangų, sulaikančių vandenį pašalinimą, invazinius darbus tokius kaip kiaurymių gręžimą, pjovimą ar pašalinimą GKP sienose ar lubose, įsigėrusių izoliacinių medžiagų pašalinimą bei dangų klijų pašalinimą nuo grindų. Visus šiuos darbus būtina suderinti su draudimo kompanija prieš juos pradedant.
• Ardymo darbai. Po didelio potvynio būtina pašalinti visas sąnašas bei šiukšles, taip pat patikrinti elektros, dujų bei vandentiekio sistemas.

Net ir po nedidelio potvynio gali tekti ardyti ir pašalinti grindų dangas, kurios laiko ir neleidžia garuoti vandeniui, taip pat dangas, kurias džiovinti yra ekonomiškai nenaudinga. Šie darbai taip pat gali apimti ir apatinio KGP sienų lygio pašalinimą, taip baldų pernešimą į kitas patalpas tam, kad būtų užtikrintas efektyvus ir visapusiškas būsto išdžiovinimas.

• Valymas ir dezinfekcija. Priklausomai nuo to, kokios kategorijos vanduo buvo patalpose, jas gali būti rekomenduotina arba privaloma išplauti ir išdezinfekuoti.
• Džiovinimas. Vanduo gali įsigerti giliai į medžiagas net ir nedidelės iš pirmo žvilgsnio avarijos atveju. Tokią, giliai įsigėrusią drėgmę pašalinti kartais gali užtrukti tikrai ilgai. Tam, kad remonto darbai būtų atlikti gerai, būtina pašalinti visą perteklinę drėgmę iš patalpų ir/ar konstrukcijų.

Pradinėje džiovinimo stadijoje efektyviausia naudoti kondensacinius drėgmės surinkėjus, kurie greitai surinks drėgmę iš oro, kuri susikaupė garuodama iš statybinių medžiagų. Oro ventiliatoriai padės paskirstyti sausą orą po patalpas bei pašalinti drėgmės prisotintą orą nuo paviršių. Šių dviejų prietaisų kombinacija yra būti greitam drėgmes pašalinimui iš patalpų.

Po šios, antrinėje fazėje, tikėtina kad gali prireikti gilesnio struktūrinio džiovinimo bei įrangos pakeitimo. Šiuo atveju geriau yra naudoti adsorbcinį drėgmės surinkėją. Jie geba efektyviai dirbti ir pašalinti drėgmę iki labai žemo RH lygio, taip pat ir žemose temperatūrose, kartu skleisdami šilumą, tokiu būdu pagreitindami džiuvimą.

Viso šio proceso metu gali būti reikalingas įrangos reguliavimas, perstatymas bei džiūvimo proceso dokumentavimas, kuriuos gali atlikti SAUSA technikai.

• Atstatomasis remontas. Jam atlikti draudimo bendrovė gali pasiūlyti savo rangovus, galite pasirinkti savo nuožiūra. Bet kokiu atveju, jei įmanoma, pasitarkite su draudimo bendrove, kad remonto metu būtų atlikti darbai, galintys užkirsti kelią pasikartojančiai ar naujai vandens žalai. Kaip taisyklė šie darbai papildomai daug arba visai nieko nekainuoja.