Drėgmės surinkėjų naudojimas statybose Lietuvoje jau senokai toli gražu ne naujiena ir jokia egzotika. Nežiūrint į tai, tinkamo drėgmes surinkėjo parinkimas, kaip ir tinkamo optimaliam džiūvimui mikroklimato parinkimas statybos aikštelėje/patalpoje dažnai apsiriboja „kuo didesnis tuo geriau“, o kalbant apie papildomo šildytuvo parinkimą atitinkamu “ kuo šilčiau tuo greičiau išdžius“. Labai retai tokie pasirinkimai būna geriausi.

Pradėkime nuo to, kad betoninės grindys, perdanga, ar išlyginamasis sluoksnis dažniausiai yra vienintelė konstrukcija, gaminama vietoje, statybos aikštelėje ir kurios sudėtyje esantis vandens kiekis reguliuojamas vietoje (grubiai tariant pripilant papildomai vandens skiedinio suskystinimui arba atvirkščiai, įpilant papildomai cemento ar priedų, sutirštinančių mišinį ar keičiant jo atsparumo šalčiui/džiuvimo laikui savybes). Net ir iš gamyklos atvežtas betonas gali iš dalies skirtis, priklausomai nuo partijos, nekalbant apie maišomą vietoje. Ar tai būtų betoninės grindys, ar anhidritinės, jų principas tas pat-jos yra išliejamos šlapios ir savo numatytas stiprumo savybes pasiekia džiuvimo metu. Dalis vandens, esančio mišinyje, yra būtinas įvykti cheminėms jungtims, dalis yra santykinio drėgnumo pusiausvyrai palaikyti, kita dalis turi būti pašalinta. Žemiau esančioje lentelėje pateikiamos pagrindinės statybinės medžiagos ir vandens kiekiai jose.

Medžiaga Vandens kiekis l/m³ Kiekis pašalinimui l/m³
Po panaudojimo Cheminės jungtys Pusiausvyra 50% RH
Betonas K150 180 40 25 115
Betonas K250 180 60 30 90
Betonas K400 180 70 40 70
Lengvas betonas 100-200 20 80-180
Kalkinis mūro mišinys 300 30 10 260
Cementinis mūro mišinys 300 20 30 250
Molinė plyta 10 10 0
Plytų mūras 80 10 70
Medis 80 40 40

 

Kalbant apie betonines ar anhidritines grindis, būtina žinoti, kad jų džiūvimas apima tris fazes, kurias džiovinimo technika gali paveikti labai skirtingai.

Pirma fazė. Iš karto po išliejimo, ant grindų paviršiaus gali susidaryti stovinčio vandens plėvelė ar sluoksnis, kuris iš karto pradeda garuoti į patalpos aplinką. Šis vanduo pasišalina nesunkiai, kadangi pasipriešinimo iš aplinkos nėra. Po to, kai šis vanduo išgaruoja (kaip taisyklė, tai gali užtrukti apie parą) betono paviršius yra pakankamai tvirtas vaikščiojimui. Šios fazės metu rekomenduojama leisti džiūti natūraliai, nenaudojant jokių džiovinimo ar šildymo prietaisų 24 h betoninėms ir 36h anhidritinėms grindims, nepriklausomai nuo aplinkos sąlygų. Jei aplinkos temperatūra aukštesnė nei 24°C, rekomenduojama grindis papildomai drėkinti ar uždengti plėvele, taip jas apsaugant nuo per greito džiuvimo.

Antra fazė. Grindims džiūstant, jų stiprumas didėja. Tai iš dalies vyksta dėl cheminių reakcijų, kurių metu kristalinės struktūros susiriša tarpusavyje. Šios fazės metu grindyse yra tūkstančiai arterijų ir kapiliarų, kuriais drėgmė garuoja į aplinką. Tai yra vadinama kapiliariniu garavimu ir šio proceso metu pasišalina didžioji dalis drėgmės. Garų slėgio skirtumas ir storis tarp grindų ir oro nustato, kaip greitai drėgmė iš grindų išgaruos į orą. Būtent šios fazės metu drėgmės surinkėjai ir papildomi ventiliatoriai gali atlikti pagrindinę rolę pagreitinant džiuvimą ir kontroliuojant tam reikalingas sąlygas. Tinkamai parinkti džiovintuvai ir ventiliatoriai gali pagreitinti grindų džiovimą iki 50%, palyginus su nekontroliuojamu savaiminiu džiūvimu.

Toliau grindims džiūvant ir kristalinėms struktūroms galutinai susirišant, kapiliarinis garavimas taip pat palaipsniui silpnėja, kadangi arterijos, esančios grindyse palaipsniui užanka. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad pernelyg intensyvus džiovinimas gali pagreitinti arterijų užakimą grindų paviršiuje, tokiu būdu užkirsdamas kelią ne tik greitesniam, bet visam džiuvimui aplamai, tuo pailgindamas visą džiuvimo laiką.

Trečia fazė. Kapiliarinis garavimas baigsis greičiau nei grindys bus sausos. Galutinis garavimas vyksta difuzijos principu. Šio proceso metu vandens molekulės prasiskverbia paviršiun dėl to paties garų slėgio skirtumo, tik skirtingai nei antroje fazėje, jos skverbiasi ne per kapiliarus, bet per betone esančias poras. Štai kodėl perdžiovinus grindis pirmoje ar antroje fazėje, bendras džiuvimo procesas gali smarkiai užsitęsti.

Tam, kad palengvintumėme supratimą, kiek gali trukti grindų džiuvimas nenaudojant drėgmės surinkėjų ir ventiliatorių pateikiame duomenis lentelėje apačioje:

Oro sąlygos Lauko oro sąlygos Temperatūrų skirtumas Vidaus oro sąlygos Reikalingas oro pasikeitimų kiekis
Vasara, giedra 24°C/50% RH–9.5g/kg 0°C 24°C/90% RH–17.0g/kg 426
Vasara, apsiniaukę 24°C/80% RH–15.2g/kg 0°C 24°C/90% RH–17.0g/kg 1777
Ruduo, giedra 10°C/50% RH–3.8g/kg 0°C 10°C/90%  RH–7.0g/kg 1000

Šis pavyzdys paruoštas šiais duomenimis: 150 m², 375m³ dydžio patalpa, 40 mm storio grindys.

Praktikoje naudojami dviejų tipų drėgmes surinkėjai: kondensaciniai ir adsorbciniai.

Pirmojo tipo drėgmes surinkėjai, kaip galima suprasti iš pavadinimo veikia kondensacijos principu. Jų veikimo principas panašus į šaldytuvo šaldiklio su atidarytomis durelėms. Kaip žinia, drėgme kondensuojasi šalčiausioje patalpos vietoje, ypač, jei jos temperatūra yra žemiau rasos taško temperatūros. Drėgnas oras ventiliatoriaus pagalba praleidžiamas per šaldymo elementą, kur drėgme kondensuojasi, leisdama šaldymo elementui apšarmoti. Po kurio laiko šaldymo elementas išjungiamas, jei konstrukcijoje numatyta-per jį leidžiamos karštos dujos, pagreitinančios šaldymo elemento atitirpinimą. Ištirpęs vanduo kaupiamas rezervuare ir vėliau pašalinamas iš patalpos. Sausas oras, atidavęs drėgmę, ir, praėjęs pro atitirpinimo ritę, pašildomas ir atiduodamas į aplinką. Šio tipo drėgmės surinkėjai yra populiariausi dėl savo paprastumo, našumo ir santykinio pigumo. Deja, jie turi ir savo trūkumų: gan ribotas temperatūrinis diapazonas. Realiomis sąlygomis jie retai išdžiovina orą žemiau 30% RH, optimalus temperatūrinis režimas yra tarp 20°C ir 30°C. Prie žemesnių temperatūrų didžioji energijos dalis yra skiriam atitirpinimui, o prie temperatūrų, siekiančių 30°C-35°C modernesni drėgmės surinkėjai, turintys apsaugas, paprasčiausiai išsijungia, taip apsaugodami kompresorių nuo perkaitimo.

Antrojo tipo -adsorbciniai drėgmės surinkėjai yra gerokai našesni. Jų veikimo principas kiek kitoks. Drėgnas oras siunčiamas per būgną, vaizdžiai tariant, įmirkyta silikageliu. Šiame būgne vandens molekulės, esančios ore yra sugeriamos, o sausa oras pasiunčiamas į aplinką. Tam, kad džiovinimo procesas nenutrūktų, dalis grąžinto oro iš aplinkos yra įkaitinama iki 100°C -120°C ir grąžinama atgal į būgną. Jame esanti sukaupta drėgme yra išgarinama ir pašalinama iš patalpos. Karštas sausas oras grąžinamas į patalpą. Kadangi šie drėgmės surinkėjai nėra priklausomi nei nuo temperatūrinio nei santykinės drėgmes režimo, jie gali sėkmingai dirbti prie temperatūros, artimos 0°C bei RH, artimos 0%. Jie taip pat yra 2-3 kartus našesni už kondensacinius, bet dėl tikrai aukštos kainos nėra plačiai naudojami.  Kaip trūkumus taip pat galima paminėti jų jautrumui oro užterštumui dulkėmis (adsorbcinio būgno sandara) bei, kaip nebūtų keista jų aukštas našumas-nesukontroliavus džiovinimo proceso galima smarkiai perdžiovinti orą, ir taip suforsuoti kapiliarinio garavimo pabaigą. Kartais gali būti komplikuotas drėgno oro pašalinimas iš patalpos, kadangi, skirtingai nuo kondensacinių surinkėjų, drėgmė šalinama drėgno oro o ne skysto vandens pavidalu.

Nepriklausomai nuo darbo apimčių, galime pasiūlyti optimizuotą statyboms drėgmės surinkėjų spektrą: nuo kondensacinių ir adsorbcinių ir pramoninių adsorbcinių, galinčių atstoti 30-40 kondensacinių džiovintuvų. Dar daugiau, bendradarbiaudami su švedų kompanija KORROVENTA, jau ne vieną dešimtmetį besispecializuojančia aukščiausio lygio ir inovatyvių džiovinimo sprendimų gamyboje, turime priėjimą prie daugiau nei 10000 vienetų drėgmės surinkėjų parko visoje Europoje, tad drąsiai galime sakyti, kad nei mums, nei jums per didelių džiovinimo darbų nėra! Mes esame šalia, KAI TURI BŪTI SAUSA!